Šiaulių centro poliklinikoje atliekami viršutinės virškinamojo trakto sistemos dalies – stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos – endoskopiniai tyrimai. Pacientai tyrimui priimami su gydytojo siuntimu (forma 027/a). Skaityti toliau

Šiaulių centro poliklinika yra įsigijusi naują endoskopinę diagnostinę sistemą „Pentax“. Aukštos raiškos vaizdo kokybė leidžia profesionaliai ištirti stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną, nustatyti net mažiausius gleivinės pakitimus, o įdiegta siauro pluošto „mėlyna šviesa“, dėl pakitusio gleivinės paviršiaus ir kraujagyslių vaizdo, padeda pastebėti vėžio užuomazgas. Ši sistema leidžia tyrimo vaizdus įrašyti į USB atmintinę.

Išankstinė pacientų registracija telefonu (8 41) 523 869 arba atvykus į Šiaulių centro polikliniką (Vytauto g. 101, Šiauliai) darbo dienomis nuo 7.30 val. iki 20.00 val.

Kas tai yra endoskopija?

Endoskopas – specialus vamzdelio pavidalo prietaisas su optine sistema ir šviesos šaltiniu  organų ertmėms tirti.

Endoskopija – tai tyrimas, kurio metu naudodamas endoskopą gydytojas gali apžiūrėti tiriamą organą iš vidaus, įvertinti to organo būklę, paimti gleivinės audinio ištyrimui, atlikti gydomąsias procedūras. Endoskopinis virškinamojo trakto ištyrimas būtinas, siekiant nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.

Šio tyrimo metu galima nustatyti Helicobacter pylori (H. pylori) bakteriją, kuri sukelia 95 proc. lėtinių gastritų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, didina riziką susirgti skrandžio vėžiu.

Tiriant endoskopu prireikus atliekama biopsija – paimamas organo audinio gabalėlis, kuris ištiriamas mikroskopu siekiant nustatyti vėžines ląsteles.

Endoskopinių tyrimų metu atliekamos gydomosios procedūros: stabdomas kraujavimas, šalinami polipai, svetimkūniai,

Endoskopiniai virškinamojo trakto organų (stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos) tyrimai pasižymi net 98–100 proc. diagnostiniu tikslumu.

Viršutinės virškinimo sistemos dalies (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos) endoskopinis tyrimas

Tiriant virškinamąjį traktą atliekama EGDS – ezofagogastroduodenoskopija. Šis tyrimas leidžia įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklę. Tai moderniausias ir informatyviausias tyrimas, leidžiantis gydytojui  endoskopu apžiūrėti stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną. Endoskopinė diagnostika labai efektyvi, kadangi virškinamasis traktas apžiūrimas iš vidaus, matomas padidintas žarnyno vaizdas, gleivinė. Šių tyrimų metu gydytojas gali pamatyti struktūrinius pakitimus: erozijas, opas, polipus, divertikulus (žarnyno sienelės išsigaubimus), taip pat navikus, uždegiminius gleivinės pakitimus, kraujavimo požymius, svetimkūnius.

Kaip atliekamas tyrimas?

 

Atliekant EGDS (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimą) pacientas paguldomas ant kairiojo šono. Ryklė papurškiama  anestetiku. Per burną gydytojas įkiša endoskopą ir atlieka tyrimą. Prieš pat procedūrą reikia išsiimti dantų plokšteles ir nusiimti akinius. Patartina apsivilkti laisvus, patogius drabužius.

 

Kokiais atvejais atliekamas tyrimas?

Dėl būtinybės ir reikalingumo atlikti skrandžio, stemplės bei dvylikapirštės žarnos endoskopinį tyrimą nusprendžia šeimos gydytojas.

Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant „pavojaus“ simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50–55 metų, kitiems šeimos nariams buvęs skrandžio ar stemplės vėžys, svorio mažėjimas, kraujavimao požymiai, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas rijimas, neaiški geležies deficitinė anemija, pasikartojantis vėmimas, pilve yra čiuopiami neaiškūs dariniai, gelta).

Šis tyrimas taip pat skiriamas, kai pacientas skundžiasi sutrikusiu  rijimu, esant atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, aktyvaus ir lėtinio kraujavimo požymiams, geležies trūkumui, kai kitais radiologiniais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai. Tyrimas taip pat atliekamas ir gydymo tikslais.

Kaip pasirengti tyrimui?

Prieš atliekant tyrimus kiekvienas pacientas individualiai supažindinamas su tyrimo eiga, informuojamas apie galimus nemalonius pojūčius ir būdus, galinčius tuos pojūčius minimaliai sumažinti. Tyrimo atlikimo eigai didelės reikšmės turi ligonio pasitikėjimas gydytoju, kvalifikuoto gydytojo tyrimo metodika.

Kadangi tai specifinis tyrimas, labai svarbi jį atliekančio gydytojo patirtis – kuo kokybiškiau bus atliktas tyrimas, tuo geriau bus galima įvertinti patologinius pakitimus. Ruošiant pacientą šiems tyrimams, visada informuojama apie galimas komplikacijas, gaunamas raštiškas tiriamojo sutikimas. Pacientui atsisakius, tyrimas neatliekamas.

Prieš tyrimą būtina:

  • 6 valandas iki tyrimo negalima valgyti. Tiems žmonėms, kurių skrandžio turinio evakuacija yra sulėtėjusi, rekomenduotina nevalgyti dar ilgiau. Tyrimo metu skrandis turi būti tuščias. To reikia, kad tyrimas būtų saugus ir maisto dalelės skrandyje neužstotų vaizdo. Iš ryto galima išsiplauti dantis ir išskalauti burną.
  • Tyrimo dieną negalima gerti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų.
  • Jei būtina gerti kitų vaistų, juos reikia išgerti ne vėliau kaip 2 valandos iki tyrimo, užgeriant nedideliu kiekiu vandens. Tam tikri vaistai gali trukdyti procedūrai.
  • 2 valandas iki tyrimo nerūkyti, nes gali būti pakitusi skrandžio gleivinės spalva.
  • Net ir labai norint, iki numatyto tyrimo pradžios valgyti negalima. Jei labai sunku kentėti, galima išgerti kelis mažus gurkšnelius vandens.
  • Sergant cukriniu diabetu, tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga koreguoti vaistų skyrimo laiką.

Ką šiuo tyrimu galima nustatyti?

Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius pakitimus. Gerybiniams pakitimams priskiriama: stemplės erozijos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos ir opos, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės uždegiminiai pokyčiai ir kt. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius – onkologinius susirgimus.

Tyrimai yra saugūs

Šie tyrimai yra saugūs, komplikacijų tikimybė labai maža. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu  yra 0,1 proc. Gydomųjų endoskopinių tyrimų komplikacijų dažnis kiek didesnis, jo dydis priklauso nuo gydymo metodo pobūdžio ir patologijos sunkumo.

Kaip elgtis po tyrimo?

Po tyrimo, dar 20–25 minutes, pacientas jaučia supurkšto anestetiko poveikį, su seilėmis gali pasirodyti kraujo, galite atryti oro. Per tą laiką gydytojas, kuris jus tyrė, pakomentuos, ką rado tyrimo metu. Atidžiai klausykite, nesidrovėkite paklausti. Gavę tyrimo atsakymą, jį nuneškite gydytojui, kuris paskyrė tyrimą. Jei buvo atliktos procedūros: paimta biopsija, darytas testas dėl Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos ar reikės kito tyrimo, apie tai jus informuos tyrimą atlikęs gydytojas.

Po 20–25 minučių, pajutę, kad galite laisvai nuryti seiles, galėsite valgyti ir gerti.

 

 

 

 

Atnaujinta: 2016 sausio 28