Judesys reabilitacijoje: poveikis sveikatai

Kas manosi neturįs laiko fizinei būklei palaikyti, tas anksčiau ar vėliau privalės turėti laiko sirgti.

Kinų išmintis

Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. Kartu tai sritis, kurioje susitinka kūniškoji, emocinė ir dvasinė žmogaus prigimtis bei sveikata. Tinkamas judėjimas – fizinės, emocinės ir dvasinės sveikatos šaltinis, o sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Deja, pastaruoju metu daugelis iš mūsų neretai gyvena nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Patiriame kūno judesių badą, išprovokuojantį sveikatos sutrikimus. Judesys – kasdienėje veikloje ir gydyme – patikrinta priemonė išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.

Kas iš tiesų yra judesys?

Judesys nėra tabletė, kurią nurijus tam tikrą laiką atsikratysime skausmo, bet ne tikrosios sveikatos problemos, išprovokuojančios patį skausmą. Judesys – galingas biologinis stimuliatorius, kurį gali valdyti pats žmogus. Neretai judesį ir fizinį aktyvumą esame linkę tapatinti su sportu. Tačiau fizinis aktyvumas yra natūralus biologinis organizmo poreikis, kai tuo tarpu sportas yra susijęs su kūno treniravimu specialiems, fiziologinius poreikius pranokstantiems tikslams pasiekti.

Optimalus judėjimas sumažina tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, turint sveikatos problemų – užkerta kelią jų progresavimui, stiprina įvairių organizmo sistemų funkcijas. Todėl tarp sveikatai įtakos turinčių veiksnių, kuriuos reguliuoti gali pats žmogus (pavyzdžiui, miegas, rūkymas, mityba ir kt.), kertinę poziciją užima būtent judesys.

Kineziterapija – tai gydymas judesiu

Medicinoje ir išskirtinai reabilitacijoje judesys taikomas per kineziterapiją – gydymą judesiu (gr. kinesis – judesys, therapeia – gydymas). Šis gydymo būdas skirtas stiprinti ir palaikyti sveikatą; gydyti, grąžinti, kompensuoti prarastas ar susilpnėjusias judėjimo funkcijas; vykdyti traumų ir įvairių negalavimų prevenciją; stiprinti raumenis ir tobulinti judėjimo bei atramos aparato funkcijas; reguliuoti medžiagų ir kraujo apytaką bei gerinti gyvenimo pilnatvę.

Kineziterapijos metodų saugumą ir palankumą organizmui lemia tai, jog gydymo judesiu metu fiziniai krūviai nepranoksta fiziologinių žmogaus galimybių, o kryptingai parinkti pratimai užtikrina galimybę išskirtinį dėmesį skirti individualiems sveikatos sutrikimams. Puikus pavyzdys – Kėgelio pratimai. Tai pratimai, skirti pilvo ertmės organus palaikantiems raumenims ir raiščiams stiprinti. Šios grupės raumenimis turi rūpintis tiek moterys, tiek vyrai, nes, susilpnėjus aptariamiems raumenims ir raiščiams, susiduriama su šlapimo nelaikymu, šlapimo pūslės susirgimais, susilpnėjusiais seksualiniais pojūčiais.

Nauda ne tik kaulams ir raumenims

Kineziterapija daro teigiamą poveikį ne tik raumenims, kaulams ir raiščiams. Klinikiniai tyrimai įrodė gydymo judesiu naudą visoms žmogaus organizmo sistemoms. Judesys yra didysis gelbėtojas limfos sistemoje. Ši sistema žmogaus organizme veikia tarsi kanalizacija. Jos funkcionavimo sutrikimai provokuoja galūnių tinimą, venų plėtimąsi, sąnarių skausmus. Išvengti šių sutrikimų ir palaikyti normalią limfos apytaką padeda tik judantys raumenys ir kvėpavimas, lavinamas judėjimo metu. Normali limfos apytaka taip pat padeda susidoroti su į organizmą patenkančiais toksinais ir kenksmingais mikroorganizmais.

Patvirtintas judesio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Dėl judesio padidėja didelio tankio lipoproteidų (DTL), kitaip tariant, „gerojo“ cholesterolio, kiekis ir sumažėja žalingų trigliceridų koncentracija.

Būtina akcentuoti pozityvų judesio poveikį regėjimui. Įvairūs pratimai akims yra svarbūs ir naudingi ne tik sutrikusiam regėjimui gydyti, bet ir kaip prevencinė priemonė, ypač gyvenant šiuolaikiškų technologijų laikais, kai regėjimo sutrikimai ima varginti vis jaunesnio amžiaus žmones.

Dažnai, kol esame sveiki, nesirūpiname savo sveikata ir jos nesaugome. Tik tuomet, kai susergame, patiriame traumą, pajuntame nepakeliamą skausmą, suskumbame kreiptis į gydytojus ir jiems permetame atsakomybę už savo sveikatą. Nuolatinis rūpestis savo sveikata ir jos priežiūra pirmiausia reiškia meilę ir pagarbą sau. Todėl nepamirškime judėti, mylėti, gerbti save ir būsime sveikesni.

Atnaujinta: 2016 spalio 18