Palaikomoji terapija (grupinė arba individuali) – skirta spręsti kilusius vidinius konfliktus, sumažinti įtampą, koreguoti elgesio nukrypimus bei lavinti įgūdžius, padedančius įveikti įvairias iškilusias problemas; siekti, kad gydymo metu įgytus naujus elgesio būdus galėtų greičiau pritaikyti kasdieniame gyvenime.

 

Filmų terapija – tai filmų analizavimas su pačiu pacientu. Padeda specialistams geriau pažinti ir suprasti pacientą bei jam padėti. Filmų terapija taikoma pažintinių bei emocinių reakcijų suvokimo tikslu.

 

Meno terapija – tai kūrybingai naudojami dažai, pastelės ar  kitos medžiagos, kurių pagalba padedama pacientams bendrauti ir įveikti emocines, psichikos problemas. Tai grupė, kurioje meninės saviraiškos pagalba siekiama išreikšti save, savo išgyvenimus, jausmus.

 

Šokio terapija – tai kūrybinis procesas, padedantis geriau suprasti save. Ši terapija susijusi su fiziniu krūviu, todėl pacientams, patiriantiems stresą ir emocinę įtampą, ji yra puiki atsipalaidavimo priemonė. Mokoma įvairių fizinių ir kvėpavimo pratimų, šokio žingsnelių, tempimo pratimų.

 

Šviesos terapija – tai gydymas intensyviu šviesos srautu, kuris yra taikomas tamsiuoju metų laiku. Naudojant dirbtinę šviesą pacientai jaučiasi žvalesni, darbingesni, gyvybingesni.

 

Streso įveika – skirta sumažinti ir kontroliuoti pacientų įtampos lygį, nerimą, išmokyti valdyti stresines situacijas, padėti jiems atsipalaiduoti. Gerinti savijautą ir socialinį bendravimą.

 

Judesio terapija – tai terapinis judesio naudojimas. Pacientai judėdami gali kūrybiškai įsitraukti į procesą, kuris išplečia jų emocinius, kognityvinius, socialinius ir fizinius sugebėjimus. Skatinamas bendravimas su grupės nariais, pasitikėjimas savimi, ugdoma ištvermė.

 

Biblioterapija – tai specialiai skaitymui atrinktos literatūros kryptingas naudojimas gydymo tikslams. Tinkama literatūra gydo ne tiek siužetu, kiek idėjomis, emociniais išgyvenimais. Kūrinys turi padėti spręsti paciento psichologines, užimtumo, socialinės adaptacijos problemas.

 

Muzikos terapija – tikslingas sistemingai organizuotas muzikos poveikio, muzikinių išgyvenimų bei užsimezgusių terapeuto ir pacientų santykių procesas, padedantis palaikyti dvasinę sveikatą bei gerą savijautą. Muzika gali padėti žmonėms išreikšti savo jausmus tiek klausantis, tiek pačiam grojant ar dainuojant.

 

Kompiuterinis raštingumas – skirtas pacientams įgyti naujų įgūdžių ir kompetencijų informacinių technologijų srityje bei artimiau susipažinti su nauja priemone, galinčia jiems padėti išreikšti save.

 

Kasdienių įgūdžių lavinimas – skirtas stiprinti pacientų pasitikėjimą savarankiškai atliekant mažas užduotis. Šio užsiėmimo metu pacientai galės įvertinti, su kokiomis problemomis susiduria kasdieninėje veikloje. Stiprinti savitvarkos gebėjimus ir savarankiškumą.

 

Teisingo ir saugaus medikamentų vartojimo įgūdžių lavinimas – skirtas susipažinti ir išmokti teisingai ir saugiai vartoti medikamentus, atpažinti tiesioginius ir šalutinius medikamentų poveikius.

 

Teisinis švietimas – skirtas padėti pacientams geriau suprasti ir įgyvendinti savo teises gaunant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, kylančias problemas, susijusias su žmogaus teisėmis.

 

Parodų, muziejų, socialinių paslaugų įstaigų lankymas – skirtas pacientų savarankiškumo lavinimui, dienos plano sudarymui, pasitikėjimo savimi kėlimui.

 

Maisto ruošimas – kasdieninių įgūdžių formavimas, skatinantis maisto produktų pirkimą, valgio ruošimą, mitybos ir etiketo ugdymą. Įgytų naujų maisto ruošimo technologijų pritaikymas kasdieniniame gyvenime.

 

Autogeninė treniruotė – tai vienas iš relaksacijos būdų – savitaiga, padedanti nusiraminti, susikaupti, geriau suprasti save.

 

Medžio apdirbimo terapija – medžio darbų procesas organizuojamas dirbtuvėje, pagal individualius asmeninius sugebėjimus, siekiant sudominti pacientus darbine veikla ir medžio apdirbimo operacijomis. Ši terapija ugdo kruopštumą, atsakingumą, valią, mokėjimą pritapti prie kolektyvo bei skatina pasitikėjimą savimi.

 

Molio lipdymo terapija – tai ir mokymo, ir darbo procesas, kurio metu bendradarbiaujama su asmenimis, turinčiais emocinę įtampą ar kitą psichikos problemą. Molio lipdymo proceso programa sudaroma individualiai pagal asmens raišką, emocinę būklę, paciento emocinius pojūčius, saviraišką. Molio terapiją galima taikyti ir kaip emocinio išsikrovimo priemonę, ir kaip nuoseklaus kūrybinio meninio proceso lavinimo priemonę.

 

Siuvimo terapija – puiki saviraiškos, savitvardos priemonė, lavinanti kantrybę, kruopštumą, dėmesio sukaupimą, fantaziją ir smulkiąją motoriką. Siuvimo terapijos metu įgyjama techninių įgūdžių, mokomasi pažinti medžiagas, derinti spalvas, susipažįstama su medžiagų ypatumais ir skirtumais. Darbui naudojama įvairiaspalvės skiautės, siūlai, sagos, karoliukai, juostelės.

 

Aromaterapija – tai moksliškai pagrįstas geros savijautos užtikrinimo metodas. Gydymui naudojami įvairūs kvapai (eukalipto, pušų, levandų, jūros ir t. t.), kurie turi atpalaiduojantį ar stimuliuojantį poveikį. Įkvepiami aromatai veikia nervų sistemą, šalina stresą, nemigą, suteikia dvasinių ir fizinių jėgų.

 

Multisensorinė terapija – tai naujas metodas Lietuvoje, bet plačiai ir sėkmingai taikomas Europoje. Taikant intensyvias besikaitaliojančias šviesų spalvas, pasireiškia stimuliuojantis, CNS aktyvinantis ir antidepresinis poveikis, kuris turi ypač didelės teigiamos įtakos paciento būklei. Multisensorinės terapijos metodas suteikia galimybę vienu metu derinti kelis jutimus, t. y. besikeičiančios šviesos, spalvų, šviesos intensyvumo, formų, paviršių lietimo. Taikant šį metodą, pasiekiamas greitesnis ir efektyvesnis paciento psichinės būsenos stabilizavimas.

Atnaujinta: 2016 sausio 29