Žalos mažinimo programomis siekiama mažinti narkotikų vartojimą bei su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią neigiamą įtaką atskiriems asmenims, jų šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei.

2008 m. Lietuvos gydymo įstaigose buvo registruoti 5808 narkotikų vartotojai. Tuo tarpu 2009 m. jų buvo jau 5953, tarp jų – net 11 vaikų. Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre, Šiauliuose narkotikų vartotojų užregistruota daugiau kaip 120.
Ši oficiali statistika – tik matoma ledkalnio viršūnė, nes tiek šalyje, tiek Šiauliuose narkotikus vartojančių ir niekur nesikreipiančių, todėl neregistruotų asmenų yra keliskart daugiau. Šiaulių centro poliklinikoje daug metų gydomi įvairiomis priklausomybėmis sergantys žmonės. Tarp jų narkotikų vartotojai visada sudarydavo tik nedidelę dalį – patys turėdami daug psichologinių ir socialinių problemų, neretai sulaukdami aplinkinių pasmerkimo ir priešiškumo, jie vengdavo ir vengia viešintis, ieškoti pagalbos, todėl net ir norėdami sunkiai gali keisti savo gyvenimą, gydytis. Dalis visuomenės šią ligą linkusi laikyti tik palaido elgesio, lengvabūdiško gyvenimo problema, todėl tarp narkotikus vartojančių asmenų bei visuomenės dažnai susiklosto įtarumu ir nepasitikėjimu pagrįsti santykiai, apsunkinantys narkomanų kelią į sveikimą, izoliuojantys juos bei nustumiantys į gyvenimo užribį, socialinę atskirtį
Žalos mažinimo programos – šansas, kuriantis galimybes narkotikus vartojantiems žmonėms sumažinti šią atskirtį, pabandyti grįžti į visuomenę, sulaukti paramos, galimybių bent sumažinti priklausomybės nuo narkotikų sukeltas sveikatos, socialines ir kitas problemas.
Neretai keliamas klausimas, ar verta visuomenei rūpintis tais užribyje atsidūrusiais žmonėmis? Būtina suprasti, kad ši problema daro didelę žalą ne tik vartotojams, bet ir visai visuomenei. Žalos mažinimo programos yra skirtos ir narkotikų vartotojams, ir visuomenei, nes jos padeda sumažinti su narkotikų vartojimu ir rizikingu elgesiu susijusias neigiamas medicinines, socialines, ekonomines, teisines pasekmes. Besišvirkšdami narkotikus, vartotojai platina ŽIV ir hepatitų B ir C virusus. Šių ligų gydymas valstybei kainuoja didžiulius pinigus. Kaip ir perdozavimo, sepsio, tuberkuliozės ir kitų ligų, kuriomis vartotojai dažnai serga, gydymas. Ilgiau narkotikus vartojantis asmuo praranda darbą, šeimą. Pinigai kvaišalų dozei įsigyti dažniausiai įstumia į nusikalstamą gyvenimo būdą. Kažkas kenčia apiplėštas ar apvogtas, kažkas tiria nusikaltimus, kažkas teisia… Tai – irgi mūsų visų gerovės sąskaita.

 

Metadono programa (pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu)

2010 metų spalio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 1708 užsikrėtusieji ŽIV. Per 70 proc. žmonių ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų. Paskutinė ŽIV infekcijos stadija AIDS diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys.

Šiaulių centro poliklinikoje dirbantys specialistai įsitikinę, kad žalos mažinimas – galimybė keistis ir vartotojui, ir visuomenei. Jau beveik dveji metai, kai Psichikos sveikatos centre veikia pakaitinės terapijos metadonu kabinetas: pirmieji du pacientai čia gydymo sulaukė 2009-ųjų vasarį. Abu jie gydosi iki šiol. Kabinetas įsteigtas Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro lėšomis, vykdant projektą „ŽIV / AIDS prevencija tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Estijos, Latvijos ir Lietuvos kalinimo įstaigose“. Tiems, kas galvoja, kad gydymas metadonu yra tik vieno narkotiko keitimas kitu, kad visuomenei brangu nemokamai dalinti kvaišalą, galima oponuoti. Metadonas – vienas iš Lietuvoje registruotų sintetinių opioidinių vaistinių preparatų, vartojamas priklausomybei nuo opioidinių narkotikų gydyti. Metadono programa – ne vien šio preparato dalijimas. Tai medicininių, psichologinių ir socialinės reabilitacijos paslaugų visuma.
Metadonas susintetintas ir pradėtas taikyti Vokietijoje 1937 m. kaip nuskausminantis vaistas. Skirtingai nei daugelis kitų opioidų, jis turi ne euforizuojantį poveikį, bet apsaugo priklausomą asmenį nuo sunkiai ištveriamų abstinencijos simptomų, kai, neištverdamas jų, jis priverstas vėl ir vėl vartoti narkotiką. 2005 m. metadonas PSAO įtrauktas į būtinųjų vaistų sąrašą ir pakaitinei terapijai yra taikomas daugelyje pasaulio šalių. Gydymas metadonu sumažina narkotikų vartojimą, su narkotikais susijusių nusikaltimų skaičių bei rizikingo elgesio, kai platinamos ligos, skaičių.
Pasak Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorės dr. Audronės Astrauskienės, švirkščiamųjų opioidų ir kelių narkotikų vartotojai sudaro probleminių narkotikų vartotojų grupę. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) skelbia, kad Europoje iš tūkstančio 15-64 m. amžiaus gyventojų švirkščiamuosius narkotikus gali vartoti net iki 15 žmonių. Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, trečdalis ŽIV infekcijos atvejų pasaulyje yra nustatyta tarp narkotikų vartotojų, kurie dalinasi ir naudojasi ta pačia užkrėsta narkotinių medžiagų švirkštimosi įranga. Todėl švirkščiamųjų narkotikų vartotojams turi būti teikiamos jiems skirtos paslaugos, kurios mažintų infekcinių ligų paplitimą, nusikalstamumą ir paskatintų juos gydytis.
Pripažįstama, kad metadonas – tai pati efektyviausia gydymo priemonė tiems, kurie yra pasiryžę mesti narkotikus. Narkotinė medžiaga metadonas pakaitiniam gydymui taikomas įstatymų numatyta tvarka, o šį gydymą taikančiai įstaigai keliami labai aukšti reikalavimai. Ar tai labai brangu? 1000 ml preparato kainuoja apie 36 litus. Šešiolika Šiaulių centro poliklinikoje dabar gydomų pacientų tą kiekį išgeria per dieną. Per beveik dvejus metus gydėsi 34 žmonės. Kiek kainuotų kasdienių jų dozių įsigijimas gatvėje? Kiek būtų nukentėjusių, ieškant pinigų toms dozėms? Kiek iš tiesų tai kainuotų visuomenei? Klausimas tik retorinis.

 

Švirkštų keitimo ir konsultavimo programa (žemo slenksčio paslaugos)

„Užsikrėčiau nepagydoma liga, daugeliui šiandien keliančia siaubą. Užsikrėčiau paprastai: žinojau, kad jis serga, bet man mirtinai reikėjo dozės. Tiesa, švirkštą išploviau, nors gerai žinojau, kad tai nepadeda. Taip jau ne vienas pažįstamas narkomanas buvo užsikrėtęs hepatitu ir net ŽIV.“
Iš narkomanės pokalbio su gydytoja Jelena Kuznecova.

Psichikos sveikatos centro specialistus džiugina, kad jų pastangas suprantama ir palaiko tik metus poliklinikos vyriausiuoju gydytoju dirbantis Mindaugas Maželis. Jo pastangų ir savivaldybės įgyvendinamo projekto lėšomis baigiamas įrengti žemo slenksčio paslaugų kabinetas. Žemo slenksčio paslaugos – kabinete teikiamos paslaugos, skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims, siekiant užtikrinti pirmąjį narkotikų vartotojų ir jų artimųjų kontaktą su sveikatos priežiūros ir socialinės sistemos darbuotojais. Betarpiškai bendraudami su pacientais, jie siekia įgyvendinti pagrindinius žalos
mažinimo uždavinius ;
• užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir teikti jiems informaciją apie sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir teisinių konsultacijų prieinamumą;
• sudaryti sąlygas paslaugų gavėjams, kurie nenori ar nepasirengę atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų vartojimo, naudotis žalos mažinimo paslaugomis;
• motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti narkotikų vartojimo ir mažinti rizikingą elgseną, tirtis, o prireikus gydytis;
• nukreipti ar informuoti paslaugų gavėjus, kur galima gauti sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, teisines konsultacijas, bei įtraukti juos į reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos į visuomenę programas, nukreipti į anonimines savipagalbos grupes;
• stebėti paslaugų gavėjų rizikingos elgsenos, susijusios su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, pokyčius bei vertinti jų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikius;
• mažinti aplinkos taršą ir žalą visuomenei, skatinant paslaugų gavėjus nemėtyti panaudotų, potencialiai užterštų švirkų ir adatų į aplinką bei skatinti naudotas adatas ir švirkštus atnešti į kabinetus, kuriuose jie surenkami ir nukenksminami;
• mokyti paslaugų gavėjus, jų partnerius, šeimos narius infekcijų ir priklausomybės nuo narkotikų klausimais;
• teikti vartotojams kitas paslaugas.
Visos šios žemo slenksčio paslaugos skirtos vartotojams, siekiant užtikrinti pirmą jų kontaktą su sveikatos priežiūros ar socialinėmis institucijomis. Pagalba ir paslaugos čia anonimiškos, nereikalaujama asmens dokumentų ir prisirašymo prie gydymo įstaigos. Į žemo slenksčio kabinetą gali kreiptis narkotikų vartotojai, prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukos ir kiti priklausomybę turintys asmenys. Jiems bus suteiktos konsultacijos, keičiami švirkštai ir adatos, dalijamos apsaugos priemonės, sterilūs šluostukai, tvarsliava. Taip pat teikiama informacija, kur galima atlikti greitus testus dėl ŽIV bei hepatitų virusų, narkotikų vartojimo.
Labai svarbu tai, kad žemo slenksčio kabinete, tikėtina, dirbs šiuo metu socialinio darbuotojo padėjėjo darbo besimokantys buvę narkotikų vartotojai, kurie, remdamiesi savo skaudžia patirtimi, bandys paskatinti gelbėtis kitus, įgyvendindami projektą „lygus – lygiam“. Jau yra vilčių, kad kursis ir anoniminių narkomanų (savipagalbos) grupė – dar viena galimybė tiems, kas nori išbristi iš narkotikų liūno ir laikytis blaivybės, siekti atsakingos ir prasmingos būties.

 

Gydytojos patirtis suteikia pasitikėjimo

„Sužinoję, kad čia narkomanų gydymui pradėta taikyti metadono programa, tėvai kreipėsi į Psichikos sveikatos centro priklausomybių psichiatrę Jeleną Kuznecovą. Įsitikinau, kad ši gydytoja, turinti didžiausią darbo su narkomanais patirtį, tikrai mus supranta ir labai rūpinasi narkomanais.“
Narkomanės atsiliepimas apie gydymąsi
Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre.

Ketvirčio amžiaus patirties turinti gydytoja psichiatrė Jelena Kuznecova neužmiršo, kokius ilgus slenksčius numynė, kovodama už priklausančiųjų nuo narkotikų gydymą. Anksčiau jai Šiauliuose pareigūnai ir valdininkai įrodinėjo, kad narkomanijos mieste nėra. O dabar skaudžiausia, kad tenka konsultuoti nemažai stipriai „užkibusių“ vaikų, kad toks gausus yra narkotikų vartotojų būrys. „Kaip gydytoja, galiu pasiūlyti naujajai priklausomų nuo narkotikų kartai žemo slenksčio kabineto paslaugas. Tikiuosi, kad šiame kabinete galėsime suteikti informaciją vartotojams bei jų artimiesiems, skatinsime atsisakyti narkotikų ir rizikingo elgesio. Manęs gal ir nepaklausys, bet buvusių vartotojų – tikrai. Principas ,,Lygus – lygiam“ bus tikrai išgirstas“, – įsitikinusi pripažinta Šiauliuose psichiatrė J.Kuznecova.

 

Norintieji dalyvauti programose ar gauti išsamesnę anoniminę informaciją apie teikiamas žalos mažinimo paslaugas, gali kreiptis į:
Šiaulių centro poliklinikos
psichikos sveikatos centrą, priklausomybių ligų specialistus; žemo slenksčio kabinetą.
Vytauto g. 101.
Telefonai: registratūra – (8 41) 525 419,
informacija – (8 41) 523 869.

Atnaujinta: 2016 sausio 29