Spalio 10 d. – Pasaulinė Psichikos sveikatos diena
2019 spalio 1
Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena
2019 lapkričio 12

Skiepai – efektyviausia priemonė apsaugoje nuo infekcinių susirgimų

2019-10-18

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam sezonui, difterijos – 5-10 metų, erkinio encefalito – vakcinų kursais, po to skiriant palaikomąsias dozes kas 3-5 metus. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas. Kiekvienas skiepijimo atvejis yra individualus.

Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų. Tačiau ne visada „kalta“ vakcina dėl to, jei paskiepytas asmuo nuo vienos ar kitos infekcijos, po skiepo susirgo sunkia ar lengva ligos forma. To priežastimi gali būti – nesilaikymas rekomenduojamų vakcinavimo intervalų, pvz., žmogus pamiršo atvykti pasiskiepyti rekomenduojamu laiku ir todėl buvo neišlaikyti terminai tarp vakcinacijų arba visai nebaigė nurodyto skiepijimo kurso. Kita priežastis, dėl ko kartais nepasiekiamas norimas rezultatas, tai skiepijamo asmens amžius (kuo vyresnis žmogus, tuo imuninis atsakas yra vangesnis), taip pat labai svarbus imuninio atsako veiksnys – lydinčios ar persirgtos ligos, medikamentų naudojimas.

         Pagal vakcinų tikslinį naudojimą jos gali būti skirstomos:

  • vakcinos, kurios skirtos skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių asmenims iki 18 metų. Lietuvoje valstybės biudžeto finansuojamos vakcinos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Vaikai iš viso skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokoko, rotaviruso;
  • vakcinos, kurios skirtos asmenims po traumų, po gyvūnų sužalojimų (stabligės, pasiutligės vakcinos), gripo vakcina skirta visoms amžiaus grupėms rudens – žiemos laikotarpiu, vakcina nuo erkinio encefalito, galinti apsaugoti tiek vaikus, tiek suaugusius;
  • keliautojams, vykstantiems į įvairias pasaulio šalis, kuriose registruojamas didelis sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, hepatitų A ir B, poliomielito, meningokokinės infekcijos, tymų, raudonukės, difterijos, stabligės (informacija parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijas).

Gyvos vakcinos – susilpninti, tačiau gyvi mikroorganizmai, kurių dozė vakcinoje negali sukelti ligos. Šios vakcinos sąlygoja stiprų ilgalaikį imuninį atsaką. Negyvos vakcinos – tai vakcinos, kurių sudėtyje nėra gyvų mikroorganizmų. Jas sudaro negyvi (inaktyvuoti) mikroorganizmai. Negyvoms vakcinoms taip pat priskiriamos vakcinos, kurių sudėtyje yra tik atskiri mikroorganizmų komponentai (komponentinės vakcinos), arba inaktyvuoti mikroorganizmų toksinai (toksoidinės vakcinos). Šios vakcinos yra visiškai saugios, ligos sukelti negali, bet ilgalaikio imuninio atsako suformavimui vakcinos sudėtis papildoma adjuvantais – medžiagomis, sustiprinančiomis vakcinos gebėjimą sukelti imuninį atsaką, bei atliekami papildomi skiepijimai (revakcinacijos).

Svarbu žinoti, kad nereikėtų skiepytis vartojant vaistus, kurie slopina imuninę sistemą (imunosupresantus), atliekant onkologiniams susirgimams taikomą chemoterapinį gydymą arba bet kokios ligos ūmiu periodu.

Nei metų laikas, nei oras skiepams įtakos neturi. Tačiau egzistuoja vadinamieji sezoniniai skiepai, pvz., skiepai nuo gripo, kuriuos tikslingiausiai naudoti rudens – žiemos periodu.

Kiekvienas asmuo, norintis pasiskiepyti ar paskiepyti savo vaiką nuo vienos ar kitos infekcijos, visada privalo konsultuotis su gydytoju ir savarankiškai nepriiminėti sprendimų, susijusių su skiepais.

Asmuo, nusprendęs pasiskiepyti ar paskiepyti savo vaiką, turi kreiptis į savo gydytoją, kuris, įvertinęs skiepijamo asmens sveikatos būklę, atliktus skiepus ir rekomenduos vakcinaciją nuo tikslinės infekcijos. Skiepijamas asmuo pasirašo sutikimą dėl savo ar savo vaiko įskiepijimo.

Persirgus dauguma infekcinių ligų, imunitetas yra įgaunamas visam gyvenimui (vėjaraupiai, hepatitas A). Nuo gripo rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių, kiekvieną gripo sezoną (rudens – žiemos mėnesiais), nes gripo virusas turi savybę pasikeisti.

Gripo infekcijos pavojingumas žmogui ir pasiruošimas jo sezonui

Gripas visame pasaulyje yra labai aktuali žmonių sveikatos problema. Pagal socialinę ir ekonominę žalą visuomenei jis, kartu su kitomis ūminėmis kvėpavimo infekcijomis, pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų. Gripas – pavojingiausia, sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija.

Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta oru kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant. Čiaudint gripo virusas plinta 167 km/val. greičiu. Gripo virusas patekęs ant gleivinių, sugeba jas suardyti, pasidauginti toliau skverbiantis į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Didžiausia grėsme užsikrėtus ir susirgus gripu, galimos sunkios komplikacijos ir mirties išeitys.

         Gripo viruso sukeltos komplikacijos:

  • plaučių uždegimas (pneumonija);
  • encefalitas, meningitas (galvos ir galvos smegenų dangalų uždegimas);
  • širdies raumens uždegimas (miokarditas);
  • žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams);
  • akių uždegimas (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

PSO skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia specifine gripo profilaktikos priemone, apsaugančia nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Šiuolaikiniai skiepai gaminami atsižvelgiant į PSO nustatytus gripo viruso tipus bei renkama informaciją apie visus pasaulyje randamus gripo virusus. Remiantis gautais duomenimis, kasmet atrenkami realiausi gripo viruso štamai ir pagaminami jiems tinkantys skiepai. Skiepai nuo gripo gaminami taikant pažangiausias technologijas, gripo viruso juose nėra – paliekamos tik viruso dalelės, stimuliuojančios žmogaus imunitetą. Taigi skiepai negali sukelti ligos.

Be skiepų yra nespecifinių gripo profilaktikos priemonių: grūdinimasis, bendrai organizmą stiprinantys preparatai, higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios būtent šį sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos stiprina bendrą žmogaus sveikatą, bet nesukuria specifinio imuniteto prieš gripo virusą.

         PSO rekomenduoja pasiskiepyti nuo gripo šiems rizikos grupių asmenims:

  • nėščiosioms;
  • 65 metų ir vyresniems asmenims;
  • asmenims iki 65 metų, sergantiems lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė;
  • asmenys, kurie gyvena socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Skiepų išradimas leido visuomenei beveik pamiršti pavojingas infekcines ligas, todėl nebeįvertiname jų grėsmės. Net ir didžiausi skiepų priešininkai negali paneigti fakto, kad dėl masinio skiepijimo išnyko tokios pavojingos infekcinės ligos kaip raupai ir poliomielitas. Nebežinome, ką reiškia sirgti difterija ar kokliušu – nuo šių ligų anksčiau mirdavo daugybė vaikų.