Atnaujinta: 2023-06-22
Medicininė reabilitacija – tai kompleksinis medicininių reabilitacijos priemonių (kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos, fizioterapijos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių, psichologinės pagalbos, pacientų ir jų artimųjų mokymo ir kt.) taikymas, siekiant atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas arba, esant negrįžtamiems organizmo pakitimams, jas kompensuoti ar palaikyti pasiektą paciento biopsichosocialinio funkcinio pajėgumo lygį.
Kada skiriamas reabilitacinis gydymas?
Apie reabilitacijos reikalingumą sprendžia ne pacientas, o gydantysis gydytojas. Remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis bei vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, jis įvertina paciento sveikatos būklę, ligos sunkumo laipsnį.
Medicininės reabilitacijos etapai
Pirmasis medicininės reabilitacijos etapas taikomas biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams ūmiu ligos periodu, siekiant sumažinti ligos komplikacijų riziką, sutrumpinti laikinojo nedarbingumo trukmę ir sumažinti neįgalumą. Šio etapo metu taikomos pavienės arba kompleksinės medicininės reabilitacijos priemonės.
Jei po pirmojo reabilitacijos etapo procedūrų biopsichosocialinės funkcijos tebėra sutrikusios, gydantysis gydytojas, pasikonsultavęs su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinio gydymo etapas. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis bus pasirinkta, kokia bus šio gydymo trukmė, priklauso nuo paciento būklės ir ligos sunkumo.
Antrasis reabilitacijos etapas (stacionarinė reabilitacija, kuriai nukreipiami suaugę pacientai tik po stacionarinio gydymo) reikalingas tiems pacientams, kuriems po pirmojo etapo išlieka biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų.
Trečiasis reabilitacijos etapas (ambulatorinė reabilitacija I ir II) vykdomas ambulatoriškai, kai pacientui nereikalinga stacionarinė reabilitacija ir jis gali lankytis pas specialistus ambulatoriškai. Tai ypač patogu dirbantiems asmenims.
Iškart po pirmojo reabilitacijos etapo gali būti taikoma ambulatorinė reabilitacija.
Neturintieji sveikatos draudimo ar norintieji pasinaudoti reabilitaciniu gydymu sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nenumatytais atvejais tai gali padaryti patys sumokėję už paslaugas.
Reabilitacijos priemonės:
Kineziterapija (įskaitant ir gydomąjį masažą)
ergoterapija,
logoterapija,
fizioterapija (elektroterapija, magneto terapija, gydymas mechaniniais virpesiais, fototerapija, aerozolių terapija, kompresinė terapija, peloterapija).
Kineziterapija – gydymas judesiu yra pagrindinė reabilitacijos grandis. Judesys yra natūralus veiksnys, gerinantis judamojo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę, atstatantis pažeistų organų funkcijas, koreguojantis ligos eigą. Kineziterapija taikoma siekiant vystyti, palaikyti ir / ar atkurti optimalias judėjimo ar kitas funkcines galimybes, kai jos pažeistos dėl amžiaus, traumos, ligos ar aplinkos veiksnių.
Masažas – gydomasis kūno dirginimas rankomis ar įrankiu, prietaisu. Gydymo įstaigose atliekamas gydomasis klasikinis masažas. Jis didina audinių paslankumą, koreguoja raumenų tonusą, gerina raumenų kraujo apytaką, didina sausgyslių elastingumą. Masažas ypač tinka esant raumenų funkcijos nepakankamumui, sumažėjus jų tonusui, bendram silpnumui.
Ergoterapija – tai paciento funkcinių galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Dažniausiai ergoterapija yra skiriama po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, nugaros smegenų pažeidimų, galvos smegenų ar galūnių traumų ir kitų ligų atvejais. Ji gali būti skiriama tiek vaikams (pvz., sergantiems vaikų cerebriniu paralyžiumi, patyrusiems traumas, sutrikusios raidos vaikams ir kt.), tiek suaugusiems ar pagyvenusiems žmonėms. Ambulatoriškai besilankantiems pacientams dažniausiai tenka atstatyti sutrikusią rankų funkciją po traumų, po operacijų.
Fizioterapija – tai gydymas dirbtiniais fiziniais veiksniais (ultragarsas, elektromagnetinis laukas, lazerio spinduliai, termoterapija, krioterapija ir kt.). Gydant fiziniais veiksniais gerinama audinių mityba ir kraujotaka, raumenų tonusas, slopinamas uždegimas, slopinami spazmai, malšinamas skausmas. Šis metodas – svarbi kompleksinės terapijos ir medicininės reabilitacijos sudėtinė dalis, sustiprinanti gydymo efektą, padedanti išvengti komplikacijų, greičiau grąžinanti jėgas. Gydymui naudojami fizioterapijos metodai: elektroterapija, magneto terapija, fototerapija, inhaliacijos.
Elektroterapijos ir magnetoterapijos procedūros:
galvanizacija – tai mažo stiprumo ir žemos įtampos nuolatinės srovės naudojimas gydymui. Poveikis: slopina uždegimą, alergiją, plečia kraujagysles, ramina, gerina limfos apytaką.
impulsinė srovė – tai impulsais einanti elektros srovė, kuri skirstoma pagal formą, dažnį, trukmę, amplitudę. Dažniausiai taikomos procedūros:
elektrostimuliacija (ES) – tai elektros srovės naudojimas audinių ir organų funkcijai atstatyti bei aktyvinti. Taikant ES, stimuliuojamas raumuo ar jų grupės periodiškai susitraukia ir atsipalaiduoja, todėl gerėja raumens kraujotaka, jo skaidulos hipertrofuoja – didėja jų jėga, ištvermė.
TENS – tai transkutaninė elektrinė nervo stimuliacija. Jos metu naudojama žemo dažnio impulsinė elektros srovė. Ši procedūra dažniausiai skiriama lėtiniam skausmui gydyti.
diadinamoterapija – taikant šias sroves, stebimas nuskausminamasis, stimuliuojamasis, uždegimą bei edemą mažinantis poveikis. Indikuotina sergant periferinės nervų sistemos ligomis, traumoms gydyti, esant periferinės kraujotakos, virškinamojo trakto sutrikimams.
amplipulsterapija – organizmo veikimas sinusoidinėmis, moduliuotomis žemu dažniu srovėmis. Atsižvelgiant į darbo rūšį, galimas stimuliuojamasis, nuskausminamasis, kraujotaką gerinantis poveikis.
darsonvalizacija – tai organizmo veikimas kintama sinusoidine aukšto dažnio, aukštos įtampos srove. Nuskausmina, mažina kraujagyslių tonusą, stimuliuoja opų gijimą. Naudojama trofinėms opoms, vazomotoriniam rinitui, migrenai gydyti, periferinės nervų sistemos ligų atveju, kartu esant skausmo sindromui, parestezijoms.
ultraaukšto dažnio terapija – taikoma esant įvairioms ūminėms uždegiminėms ligoms (plaučių, skrandžio, šlapimo pūslės, odos, poodžio), skeleto ir raumenų sistemos traumoms, nervų sistemos uždegiminėms ligoms gydyti.
magneto terapija – tai organizmo veikimas žemo dažnio kintamu arba nuolatiniu magnetiniu lauku. Ramina, nuskausmina, mažina edemą, arterinį kraujo spaudimą, slopina uždegimą. Po gydymo kurso efektas išlieka apie 1 mėnesį. Taikoma traumatologijoje – po kaulų lūžių, raiščių patempimo, sumušimo, taip pat esant praeinantiems galvos smegenų kraujotakos sutrikimams, gydant polineuropatijas, trofines opas, plaučių ligas.
Ultragarsas – tai gydymas aukšto dažnio mechaniniais virpesiais. Šį metodą dėl mechaninio poveikio dar galima pavadinti mikromasažu. Naudojamas gydant uždegimines ir degeneracines sąnarių ligas, traumų bei judamojo aparato pažeidimo pasekmes (kontraktūras, t. y. sumažėjusį sąnarių paslankumą, sausgyslių uždegimus), kvėpavimo organų, virškinamojo trakto susirgimus.
Limfodrenažas – maloni ir atpalaiduojanti procedūra, imituojanti pulsuojantį masažą ir efektyviai gerinanti kraujotaką ir limfos tekėjimą. Limfodrenažas (presoterapija) atliekamas aparatu. Procedūros metu ant kojų ar rankų užmaunami specialūs ilgi aplikatoriai. Aparatas, pripūsdamas aplikatoriuose esančias oro kameras, ritmiškai masažuoja galūnes ir tokiu būdu padidina slėgį audiniuose. Taip iš organizmo pasišalina susikaupę skysčiai, toksinai ir šlakai.
Fototerapija – tai šviesos terapija. „Bioptron“ prietaiso šviesos terapija veikia natūraliai, palaikydama regeneracines bei balansuojamąsias kūno savybes ir taip padėdama atsiskleisti paties organizmo sveikimo potencialui. Patekusi į organizmą, šviesos energija skatina biostimuliacijos procesą, kuris organizme teigiamai veikia įvairius biologinius procesus ir pagerina organizmo veiklą.
Inhaliacijos – taikomos gydant ūmias, poūmes ir lėtines kvėpavimo takų ligas: faringitą, laringitą, bronchitą, anginą, esant profesinėms kvėpavimo takų ligoms, ausų, sinusų uždegimams.
Titulinis > Medicininė reabilitacija: ką turi žinoti pacientai
